Mano atsiminimai iš Lietuvos karų

1919 m. pavasarį į Kėdainius nuo Utenos atėjęs aštuoniolikmetis Bronius Zaranka įstojo į Panevėžio batalioną.

Tais metais jis su batalionu (vėliau virtusiu 4-uoju pulku) nuėjo su mūšiais kelią nuo Panevėžio iki Daugpilio vydamas bolševikus.

Dar tų metų rudenį pulko gretose jis kovėsi su bermontininkais prie Šiaulių.

Veik po metų, 1920-ųjų rudenį, jis su savo pulko draugais stojo prieš želigovskininkus, diena po dienos įnirtingai kaudamiesi Širvintų apylinkėse.

1924 m. pasirodęs jo atsiminimų rinkinys buvo pirma kareivių atsiminimų apie 1918–1920 m. kovas už Nepriklausomybę knyga. Anot amžininkų, ji buvo parašyta paprastai, be mažiausių pasigyrimų ir vien tik iš paprasto eilinio kareivio akiračio bei galėjo būti pastatyta šalia įžymiausių tarptautinės šios rūšies literatūros atsiminimų, taigi, be visa ko, autorius davė mūs atsiminimų literatūrai vieną geriausių bei pavyzdingiausių veikalų.

Tačiau 1924 m. knygos leidimas neišvengė cenzūros, tad dabartinis leidimas parengtas remiantis Broniaus Zarankos atsiminimų rankraščiu.